pavelti

pavelti
2 pavélti, pàvelia (pavelt), pavė́lė tr. K.Būg, BzBkXXVII80 leisti: Dievas kartais pavelt velinui žmogų apsėsti BPI296. Bet Dievas jiem nepavėlė, jeib iškados man padarytų BB1Moz31,7. Atimk nuog manęs neteisų kelį, ir pavelkim tavo prisakymus BBPs119,29. Pavelkitum rinkti po pėdu paskui pjovėjų BBRut2,7. \ velti; pavelti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • pavelti — pavélti vksm. Rei̇̃kia tą̃ mi̇̀lą dár pavélti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pavelti — 1 pavelti, pàvelia, pavėlė 1. tr. NdŽ kiek sutaršyti, pašiaušti. | refl. NdŽ: Pasvėlę jau [triušio vilnos], reikia pešt Klt. 2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išaudžia [milą], tai piestoj grūda, ir tada jau paveltas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvelti — 1 apvelti, àpvelia, apvėlė tr. Š, Rtr 1. šiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvėlėm Lp. Apvėliau pirštines DŽ1. ║ taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravelti — 1 pravelti, pràvelia, pravėlė 1. NdŽ žr. pavelti 2. | refl. NdŽ. 2. intr. NdŽ kurį laiką velti. 3. refl. kurį laiką painiotis, maišytis: Prasivelti po kojomis NdŽ. 4. intr. NdŽ skleidžiant blogą kvapą, dvokiant praeit …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • велеть — велю, укр. велiти, др. русск., ст. слав. велѣти, велѭ βούλεσθαι, θέλειν, κελεύειν, λέγειν (Супр.), болг., макед. веля говорю , сербохорв. диал. вѐљу, словен. veleti, чеш. veleti; чередование гласных: воля, довлеть. Первонач. атематический гл.… …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

  • atvelti — 1 atvelti, àtvelia, atvėlė 1. tr. Ds, Dsn atriekti (ppr. daug): Kam atvėlei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos Rod. | refl. tr. Lš.: Atsivėlei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu? Ml. Atsivėlė bernas duonos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davelti — 1 ×davelti, dàvelia, davėlė (hibr.) tr. baigti velti: ^ Nugi, buvo toks biškį nedaveltas (ne viso proto) Žl. velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvelti — 1 išvelti, ìšvelia, išvėlė Rtr 1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvėlėm kap pirktinį [milą] …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvelti — 1 nuvelti, nùvelia, nuvėlė 1. refl. susitaršyti, susišiaušti: Jug į velnius atrodo: apžėlę, apaugę, sprandai nusivėlę kaip šunų pauodegiai – baimė baimė! (apie jaunuolių išvaizdą) Plt. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Milai [būdavo]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papaįsivelti — 1 papaįsivelti, papaįsìvelia, papaįsivėlė (dial.) daugeliui prikibti: Papainsivėlę musaitės Dv. velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; pavelti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”